apspurėlis

apspùrėlis, -ė smob. (1) J kas apspuręs, apdriskęs: Pačiõs nebežino kaip taisyt, o pats apspùrėlis vaikšto Grž. Kažin kokie apspùrėliai ateina Ds. Tokia apspùrėlė, dar ji laukia piršlių! Skr.